Sėkmės pagrindas: gebėjimas bendrauti su aplinkiniais
Žmogaus gyvenimas tarsi žaidimo ruletė. Šiandien tu sėkmingas, turtingas, su daugybe draugų ir išsipildančiomis svajonėmis, o rytoj – vienišas, vargšas, niekam nereikalingas, užmirštas, be pragyvenimo šaltinio žmogus. Gali atrodyti, kad tai gyvenimo dugnas. Visos ateinančios mintys viena už kitą niūresnes. Gyvenimas dalinasi į ..prieš ir po...“
Kaip pastaruoju metu madinga sakyti: ,,išeities nėra tik iš karsto, tai baikim zyzti ir susiimkime“. Šis posakis tapo mūsų straipsnio herojaus šūkiu. Karolis (36 m.) įsitikinęs ir užtikrintai sako, kad šiandien jis sėkmingas ir laimingas žmogus. Į Strūnos socialinės globos namus atvyko 2012 metais, o 2020 metais buvo išrinktas Strūnos socialinės globos namų gyventojų tarybos pirmininku. Aktyvus įvairių sporto veiklų dalyvis ir daugumos sporto varžybų iniciatorius, saviveiklos būrelio dalyvis, solistas, renginių vedėjas. Karolis moka komunikuoti ne tik su aptarnaujančiu personalu, bet ir padrąsinti, užtarti globos namų gyventojus. Drąsiai reiškia savo nuomonę atstovaudamas globos namų interesus ir už įstaigos ribų. Rengia ir teikia pasiūlymus Strūnos globos namų administracijai dėl gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimo, vidaus tvarkos taisyklių tobulinimo. Be to jau antrus metus sėkmingai studijuoja Švenčionių profesinio rengimo centre. Gyventojas pageidavo gauti vidurinį išsilavinimą. Iki studijų turėjo pažymėjimą apie išklausytą mokymų kursą už 7 klases ir Kauno statybininkų mokyklos, mūro montavimo ir betonavimo darbų mokymo programos suteiktą mūrininko-betonuotojo kvalifikaciją.
Karolis turi galimybę su savo ilgamete drauge gyventi atskirame kambaryje, kurti savo buitį, patirti šeimyninio gyvenimo subtilumo momentus. Karolio aktyvumas ir žingeidumas suteikė galimybę jam keliauti ir grožėtis Lietuvos ir artimo užsienio (Latvija) kraštovaizdžiu. Karolis gyvendamas Strūnos socialinės globos namuose pajuto pasitikėjimą savimi, supratęs savo gyvenimo prasmę, atkūrė ryšius su artimaisiais ir reguliariai su jais bendrauja. Jis atrado ir savo stipriąsias savybes: veržlumą, norą teikti pagalbą aplinkiniams.
Ar visada Karolį lydėjo tokia sėkmė? Tikrai ne. Jis anksti anksti neteko mamos ir tapo našlaitis. Pasak Karolio, gyvenime neliko džiaugsmo, nes šalia nebuvo supratingo, užjaučiančio ir palaikančio žmogaus. Teko patirti vienatvės skausmą, nusivylimą, apgaulę, išdavystę. Artimo žmogaus netektis pastūmėjo Karolį į ankstyvą santuoką (19 m.), naujas patirtis, daugybę įvairių darbų: paukščių gaudytojas, krovikas, pagalbinis darbuotojas statybose. Atrodė, kad gyvenimas pagaliau įgavo prasmę. Tačiau jauno žmogaus psichika nesugebėjo susitvarkyti su šeimyninio gyvenimo sunkumais. Karolio požiūris į gyvenimą buvo iškreiptas. Tam, kad atitoltų nuo problemų, užsimirštų, Karolis pradėjo vartoti alkoholį ir kitus svaigalus. Toks gyvenimo būdas privedė prie visiško nuosmukio. Gydymas RVPL duodavo trumpalaikius rezultatus. Paryškėjo ligos simptomai. Žlugo santuoka, artimieji nutraukė bendravimo ryšius. Gyvenime liko tik du pasirinkimai: gyvenimas be pastogės ir benamio likimas su periodiniais apsilankymais RVPL arba socialinės globos namai. Po ilgų svarstymų ir abejonių Karolis pasirinko socialinės globos namus.
Gyvenimo pradžia įstaigoje nebuvo lydima sėkmės. Praeities nuoskaudos, patirtos nesėkmės, asocialus gyvenimo būdas neleido greitai adaptuotis artimoje aplinkoje. Karoliui buvo sunku prisitaikyti ir gyventi pagal Strūnos socialinės globos namų vidaus tvarkos taisykles, gyventi ,,tvarkingai“, pasitikėti žmonėmis, būti laimingu ir jaustis saugiai. Anot jo, tik Strūnos socialinės globos namų darbuotojų komandos ir socialinių darbuotojų bei individualios priežiūros darbuotojų užsispyrimas, atkaklumas, profesionalumas, taikant įvairius socialinio darbo metodus (užsiėmimai, bendravimas, įvairios veiklos) ir noras grąžinti jį į normalų gyvenimą, leido suvokti, kad jis ŽMOGUS. Jis galėjo bet kada kreiptis pagalbos, paskambinti, ateiti į individualų pokalbį ne tik pas socialinę darbuotoją, bet ir pas direktoriaus pavaduotoją socialiniam darbui bei vyr. soc. darbuotoją. Karolis pagaliau pasijuto reikalingas. Suvokė savo gyvenimo prasmę, apmąstė savo siekius ir svajones. Surado savo gyvenimo meilę. Karolis dažnai kartoja, kad šiandien jis jaučiasi sėkmingas ir laimingas žmogus. Jis teigia, kad sėkmė reikalauja daug pastangų, pasiaukojimo, ryžto, drąsos. Svarbu, kad šalia būtų tave palaikantys ir suprantantys žmonės. Šiuo atveju tokiais žmonėmis buvo ir yra socialiniai darbuotojai.
Autorė: Strūnos socialinės globos namų socialinė darbuotoja Sniežana Meidūnienė
