Gyvenimo sėkmė - gyventi čia ir dabar
Gyvenimas kartais atrodo toks sudėtingas. Jame daug ko mes niekaip negalime suprasti. Pavyzdžiui, sėkmė. Nuo ko ji priklauso? Kartais mums atrodo, jog ji lydi kiekvieną mūsų žingsnį, kiekvieną mūsų darbą, o kartais ji begėdiškai nuo mūsų nusisuka. Tuomet mes būname labai nelaimingi. Bet ar visada sėkmingas žmogus yra laimingas? Ir kas gi ji tokia ta sėkmė? Galbūt jūs manote, kad sėkmė – tai tik daugybė pinigų arba lyderystė darbe. Tačiau, pasak mūsų straipsnio herojaus, sėkmė yra daug daugiau nei pinigai ar prestižas. Sėkmė – turėti pomėgių, kurie suteikia mums džiaugsmo ir ramybės, nuolatinis domėjimasis kuo nors.
Jurijus ( 38 m.). Devyniolikos tapo našlaičiu. Jurijus neįgalus nuo pat gimimo, baigė septynias klases pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą Šalčininkų „Santarvės“ vidurinėje mokykloje. Netekęs tėvų Jurijus kurį laiką savarankiškai gyveno būste, paveldėtame iš tėvų. Bet net ir su seniūnijos darbuotojų pagalba sunkiai sekėsi tvarkytis su naujais gyvenimo iššūkiais – maisto ruoša, būsto priežiūra, savipriežiūra. Artimų giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti Jurijumi, nebuvo. Nutrūko ryšys su vieninteliu dėde. Ir 2008 metais Jurijus buvo apgyvendintas dar tuomet vadinamame Strūnos pensionate. Jurijus labai greitai pritapo ir adaptavosi naujoje aplinkoje. Komunikabilus, žodžio kišenėje neieškantis jaunuolis susirado daug draugų. Jurijus buvo nuolat raginamas, skatinamas domėtis įvairiomis veiklomis. Skaitė daug knygų, žiūrėjo informacines laidas, filmus. Jam rūpėjo, kas vyksta artimoje aplinkoje ir pasaulyje. Palaipsniui atstatė ryšį su savo giminaičiais, kurie retkarčiais aplanko jį globos namuose, bendrauja telefonu. Jurijus buvo vienas pirmųjų globos namų gyventojų, nusipirkusių nešiojamą kompiuterį, vėliau ir planšetę. Draugų ratas plėtėsi ir bendravimas pasiekė kitą lygmenį - bendravimas socialiniuose tinkluose, įvairios informacijos ieškojimas internetinėse platybėse. Neliko užmirštos ir veiklos, kurias siūlė socialinis darbuotojas, užimtumo specialistai. Jurijus išbandė save saviveikloje – vaidino mini spektakliuose: Naujametiniuose, Kaziuko mugių, Velykų, Užgavėnių bei rudens švenčių. Vyras aktyviai teikė savo pasiūlymus ir pats dalyvaudavo, režisuodavo mini pasirodymus. Siūlydavo, organizuodavo ir burdavo kitus gyventojus į ekskursijas po Lietuvos kraštą. Dalyvavo „Proto mūšiuose“, viktorinoje „Ką aš žinau apie Lietuvą“ ir dar daugelyje kitų renginių. Vienas ar kartu su kitais komandos nariais laimėdavo prizines vietas. Atrado save ir sporte – Jurijus daugelio varžybų, tokių kaip smiginio, šaškių, estafečių, baudų mėtymo, nugalėtojas ir prizinių vietų laimėtojas. Šiuo metu savo laisvalaikį skiria savo pagrindiniam pomėgiui – maisto gaminimui. Domisi maisto gaminimo technologija, ieško naujų, neišbandytų receptų knygose, internete ar tiesiog klausdamas kitų. Jurijus pastaruoju metu dažnai užsimindavo apie savo svajonę – norą tobulėti, gilinti savo turimas žinias kulinarijos ir konditerijos srityje. Ir šiemet atsirado tokia galimybė – mokytis virėjo specialybės Švenčionių profesinio rengimo centre. Šia galimybe Jurijus ir pasinaudojo. Šiuo metu jis studijuoja virėjo specialybę, noriai lanko paskaitas, ugdo profesinius įgūdžius.
Štai tokia Jurijaus sėkmės istorija.
Strūnos socialinės globos namų
socialinė darbuotoja Janė Brukštuvienė
